Džandab (tebūnie Allahas juo patenkintas) pasakė, jo perduotame hadise: Girdėjau, kaip Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) penkias (naktis) prieš mirtį pasakė: „Aš Esu išteisintas prieš Allahą, priimti bet kurį iš jūsų kaip artimą draugą, nes Allahas priėmė mane kaip artimą draugą, kaip ir priėmė Abraomą. Jei būčiau priėmęs ką nors iš savo žmonių kaip artimą draugą, būčiau priėmęs Abu Bakr. Saugokitės! Tie, kurie buvo prieš jus, laikydavo pranašų kapus maldos vietomis. Neimkite kapų maldai - aš jums tai draudžiu.“

Abu Al-Hajadž Al-Asadi pranešė: Ali Ibn Abi Talib (tebūnie Allahas juo patenkintas) man pasakė: „Ar man nesiųsti tavęs su tais pačiais nurodymais, su kuriais mane siuntė Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam)? Panaikink visus stabus ir išlygink visus aukštus kapus.“

Abdullah Ibn Masud (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Tijarah (tikėjimas blogais ženklais) yra širk (politeizmas). Tijarah yra širk. Tijarah yra širk - tris kartus -.“ Kiekvienas iš mūsų patiria kažką panašaus, bet Visagalis Allahas tai išsklaido kai mes pasitikime Juo.

Imran Ibn Husain (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Tas nėra iš mūsų (musulmonų tarpo), kuris daro tatajar (ieško blogo ženklo) ar liepia tai daryti; žyniai ar kurie lankosi pas juos; burtininkai ar kurie pas juos eina. O kas eina pas būrėją ir tiki tuo, ką jis sako, nepatikėjo tuo, kas buvo apreikšta Muchammedui, ramybė ir Allaho palaima jam.“

Anas Ibn Malik (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Nėra adva ir tijara, o man patinka optimizmas.“ Buvo sakoma: kas yra optimizmas? Jis atsakė: „Geras žodis.“

Pranešta nuo Zaid Ibn Khalid Al-Džuhani (tebūnie Allahas juo patenkintas), kad jis pasakė: Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) vedė mums fadžr maldą Al-Hudaibija kaime, naktį po lietaus. Baigdamas maldą, jis atsisuko į žmones ir tarė: „Ar žinote, ką jūsų Viešpats pasakė?“ Jie atsakė: „Allahas ir Jo Pasiuntinys žino geriausiai.“ Pranašas tarė: „Allahas pasakė: Kai kurie Mano tarnai rytą išėjo kaip tikintys Manimi, o kiti kaip netikintys. Tas, kuris sako: Dėl Allaho malonės ir gailestingumo mums iškrito lietus - tiki Manimi ir netiki žvaigždėmis, o tas, kuris sako: Mums iškrito lietus, pakilus tokiai ir tokiai žvaigždei - netiki Manimi ir tiki žvaigždėmis.“

Ukba Ibn Amir Al-Džuhani (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Grupė žmonių atėjo pas Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam). Jis priėmė devynių ištikimybės priesaikas ir nepriėmė iš vieno. Jie pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, priėmei devynių priesaikas, bet ne šio.“ Jis pasakė: „Jis nešioja amuletą.“ Taigi, jis įkišo ranką ir nutraukė jį, ir Pranašas priėmė jo priesaiką ir pasakė: „Kas pasikabina amuletą, padarė širk (politeizmą).“

Abdullah Ibn Masud (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Užkalbėjimai, amuletai ir meilę didinanti magija (tivala) yra širk (politeizmas).“

Kai kurios Pranašo žmonos perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kas nueina pas būrėją ir jį ko nors klausia, jo maldos nebus priimtos keturiasdešimt naktų.“

Ibn Umar (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo vyrą sakant: „Ne, prisiekiu Kaaba!“ Todėl jam pasakė: „Neprisiek kitu, tik Allahu, nes girdėjau Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) tariant: „Tas, kuris prisiekia kitu, o ne Allahu, tapo netikinčiu arba padarė širk (politeizmą).“

Abu Mūsa Al-Ašari (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Mes kartu su grupe Ašari genties žmonių nuėjome pas Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) ir paprašėme jo kupranugarių. Jis atsakė: „Prisiekiu Allahu, aš jums nieko neduosiu, ir neturiu nieko, ant ko galėtumėte joti.“ Mes pasilikome ten tiek laiko, kiek Allahas norėjo. Tuomet pas Pasiuntinį buvo atvežta keletas kupranugarių, ir jis įsakė duoti mums tris. Kai išėjome, vieni iš mūsų pasakė kitiems: „Allahas mūsų nepalaimins. Mes paprašėme Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam) kupranugarių, ir nors jis buvo prisiekęs, kad neduos, vis dėlto davė.“ Taigi, nuėjome pas Pranašą ir jam apie tai užsiminėme. Jis pasakė: „Aš nesuteikiau jums kupranugarių, bet Allahas suteikė. Prisiekiu Allahu - jei Jis panorės -, jei kada nors duosiu priesaiką ir pamatysiu, kad kitoks variantas yra geresnis už pirmąjį, aš išpirksiu savo priesaiką ir padarysiu tai, kas geriau.“

Huzaifah (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Nesakykite: „Ko nori Allahas ir kažkas [kitas]“, o sakykite: „Ko nori Allahas ir po to - kažkas.“