Perduota nuo Tamim Ad-Dari (tebūnie Allahas juo patenkintas), kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Religija yra nuoširdumas.“ Mes paklausėme: „Kam?“ Jis atsakė: „Allahui, Jo Knygai, Jo Pasiuntiniui, musulmonams bei jų lyderiams.“

Aiša (tebūnie Allahas ja patenkintas) perdavė: Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) recitavo šią Korano eilutę: { Jis yra Tas, Kuris nuleido tau (Muchammedai) Knygą (šį Koraną). Jame - eilutės, kurios visiškai aiškios. Jos - Knygos pagrindas [ir tai yra Al-Ahkam (įsakymų) eilutės], Al-Faraid (privalomos pareigos) ir Al-Hudud (teisinės normos dėl bausmių už vagystes, svetimavimą)]. O kitos ne visiškai aiškios. Taigi tie, kurių širdyse yra nukrypimas (nuo tiesos), seka tomis, kurios nėra visiškai aiškios, siekdami Al-Fitna (daugiadievystės ir išbandymų) ir siekdami jų paslėptų prasmių, nors niekas nežino jų paslėptų prasmių, išskyrus Allahą. O tie, kurie yra tvirtai apmokyti žinių, sako: „Mes tikime tuo, visa tai (aiškios ir neaiškios eilutės) – iš mūsų Viešpaties.“ Ir niekas nesupranta perspėjimų, tik suvokiantys žmonės.} [Koranas, sūra „Imrano giminė.“ 3:7]. Tada jis pasakė: „Jei matai tuos, kurie seka dviprasmiškas eilutes, tai tie, kuriuos Allahas įvardino, todėl saugokitės jų.“

Abu Said Al-Khudri (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė: „Kas iš jūsų mato ką nors blogo, tegul pakeičia tai ranka, o jei negali, tuomet liežuviu (kalba), o jei negali, tai širdimi, ir tai yra silpniausias tikėjimas.“

An-Numan Ibn Bašir (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Pavyzdys to, kuris laikosi Allaho nustatytų ribų, ir to, kuris jas peržengia, yra kaip pavyzdys žmonių, kurie įlipo į laivą. Vieni jų pateko į viršutinį denį, kiti - į apatinį. Kai apatiniame denyje esantiems prireikdavo vandens, jie turėdavo praeiti pro tuos, kurie buvo virš jų, todėl jie tarė: „Jeigu tik galėtume padaryti skylę savo denyje, kad netrukdytume esantiems virš mūsų.“ Jei kiti leis jiems daryti tai, ką nori, jie visi žus, bet jei sustabdys, išliks visi.“

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: "Kiekvienas, kuris kviečia į teisingą kelią, gaus atlygį, panašų į atlygį, gautą jį sekančiųjų, nesumažindamas jų atlygio. O tas, kuris šauks į paklydimą, užsitrauks nuodėmę, panašią į nuodėmes, kurias patyrė tie, kurie jį sekė, nesumažinant jų nuodėmės“.

Abu Masud Al-Ansari (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: „Vienas vyras atėjo pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir pasakė: „Mano kupranugaris nugaišo, todėl duok man kuo keliauti.“ Jis atsakė: „Aš neturiu.“ Kažkas pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, aš galiu jį nuvesti pas tą, kuris gali jam tai duoti.“ Po to Pasiuntinys tarė: „Kas veda į gerą darbą, gaus tokį patį atlygį kaip ir to darbo darytojas.“

Sahl Ibn Sad (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė Khaibar dieną: „Iš tiesų rytoj šią vėliavą atiduosiu vyrui, kurio rankomis Allahas suteiks pergalę. Jis myli Allahą ir Jo Pasiuntinį, o Allahas ir Jo Pasiuntinys myli jį.“ Žmonės praleido naktį kalbėdamiesi ir spėliodami, kam ji bus atiduota. Ryte žmonės ėjo pas Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) visi tikėdamiesi, kad jiems bus duota vėliava. Pranašas paklausė: „Kur yra Ali Ibn Abi Talib?“ Buvo pasakyta: „O Allaho Pasiuntiny, jis kenčia nuo akių problemų.“ Jis pasakė: „Pakvieskite jį.“ Taigi jis buvo atvestas, o Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) spjovė jam į akis ir meldėsi už jį. Po to jis atsigavo, tarsi nebūtų patyręs jokio skausmo ir Pranašas davė jam vėliavą. Ali pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, ar turėčiau kovoti su netikinčiaisiais, kol jie taps tokie kaip mes?“ Jis atsakė: „Tęsk toliau, kol pasieksi jų žemę, tada pakviesk juos į islamą ir informuok juos apie tai, ką jiems privaloma atlikti pagal Allaho teises. Prisiekiu Allahu, jei Jis per tave atves nors vieną žmogų, tai tau bus geriau nei raudonieji kupranugariai.““

Ibn Umar (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kas mėgdžioja žmones, yra vienas iš jų.“

Tamim Ad-Dari (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Iš tiesų, šis reikalas pasieks viską, ką pasiekia diena ir naktis. Allahas padarys taip, kad ši religija įžengs į kiekvieną buveinę mieste ar dykumoje, taip pagerbdamas garbinguosius arba pažemindamas pažemintuosius. Tai garbė, kurią Allahas suteiks islamui, ir pažeminimas, kurį suteiks netikėjimui (kufr).“ Tamim Ad-Dari sakydavo: „Aš tai pastebėjau tarp savo šeimos narių. Tie iš jų, kurie priėmė islamą, džiaugėsi gėriu, garbe ir aukšta padėtimi, o netikintieji tarp jų patyrė pažeminimą, gėdą ir turėjo mokėti džizją.“

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Prisiekiu Tuo, Kurio rankoje yra Muchammedo siela, kad tas iš žydų ar krikščionių bendruomenės, kuris girdi apie mane, bet netiki su kuo aš buvau atsiųstas, ir miršta tokioje (netikėjimo) būsenoje, bus vienas iš pragaro gyventojų.“

Ibn Abbas (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Akaba dienos rytą, kai Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) buvo ant savo kupranugarės, jis pasakė: „Prirink man akmenukų“. Taigi, aš jam surinkau septynis akmenukus, kurie buvo akmenukų, naudojamų svaidant pirštais, dydžio. Jis pradėjo juos kratyti rankoje ir tarė: „Naudokite tokius akmenukus“. Tada jis pasakė: „O žmonės, saugokitės nesaikingumo religijoje, nes tie prieš jus buvo pasmerkti dėl nesaikingumo religijoje.“

Abdullah Ibn Masūd (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė: „Sužlugdyti yra ekstremistai.“ Jis pasakė tai tris kartus.