Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Visagalio Allaho akyse nėra nieko garbingesnio už maldavimą (dua).“

Pranešta nuo Abdullah Ibn Amru Ibn Al-As (tebūnie Allahas juo patenkintas), kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Iš tiesų, tikėjimas vienam iš jūsų susidėvi, kaip nusidėvi marškiniai, todėl paprašykite Allaho atnaujinti tikėjimą jūsų širdyse.“

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Arčiausiai savo Viešpaties tarnas yra tada, kai jis nusilenkia (sudžiūd), todėl daug maldaukite.“

Anas (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Dua, kurią Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakydavo dažniausiai, buvo: „Allahumma rabbana atina fid-dunja hasanah va fil-akhirati hasanah va kina adhaban-nar (O Allahe, mūsų Viešpatie, duok mums šiame pasaulyje tai, kas gera, ir anapusiniame - kas gera, ir apsaugok mus nuo pragaro kančių).“

Abu Ad-Darda (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Ar man papasakoti jums apie geriausius ir tyriausius poelgius jūsų Viešpaties akyse, tuos, kurie pakelia jūsų rangus, tuos, kurie jums yra geresni už aukso ir sidabro dovanojimą labdarai ir yra geresni už jūsų susitikimą su savo priešu ir vieni kitų galvų nukirtimą?“ Gavęs teigiamą atsakymą, Pranašas pasakė: „Tai yra Allaho prisiminimas (zikr).“

Aiša (tebūnie Allahas ja patenkintas) perdavė: Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) kiekvieną naktį eidamas miegoti, suglausdavo delnus ir pūsdavo į juos kartodamas sūras Al-Ikhlas, Al-Falak ir An-Nas, tada jis apsibraukdavo rankomis kuo daugiau kūno dalių, pradedant nuo galvos ir veido bei kūno priekio. Jis tai darydavo tris kartus.

Šaddad Ibn Aus (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė nuo Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam): „Geriausias būdas siekti Allaho atleidimo yra sakyti: „Allahumma anta rabbi lia ilaha illa ant, khalaktani va ana abduk, va ana ala ahdika va vadika mastatat, audhu bika min šarri ma sanat, abu-u laka binimatika alaja, va abu-u bidhanbi faghfir li, fa innahu lia jaghfirudh-dhunuba illa ant (O Allah, Tu esi mano Viešpats. Tu sukūrei mane, ir aš esu Tavo vergas. Liksiu ištikimas Tavo sandorai ir pažadu, kiek įmanoma. Ieškau prieglobsčio pas Tave nuo to, ką padariau. Aš pripažįstu Tavo malonę ir pripažįstu savo nuodėmę, atleisk man. Iš tiesų, niekas negali atleisti nuodėmių, tik Tu.)“ Pranašas pridūrė: „Kas tai pasako dieną, būdamas tuo įsitikinęs, ir miršta prieš vakarą, jis bus iš rojaus žmonių, o kas tai pasako naktį, tuo įsitikinęs, ir miršta prieš rytą, jis bus iš rojaus žmonių“.“

Abdullah Ibn Khubaib (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Išėjome lietingą ir itin tamsią naktį, ieškodami Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam), kad jis vestų mus maldoje. Aš jį pasivijau, o jis pasakė: „Pasakyk“, bet aš nieko nesakiau. Tada jis pasakė: „Pasakyk“, ir vėl aš nieko nesakiau. Jis pasakė: „Pasakyk“. Aš atsakiau: „Ką turėčiau pasakyti?“ Jis pasakė: „Sakyk {„Jis yra Allahas, (Kuris yra) Vienas.“} ir Al-Muavizatain (Sūros Al-Falak ir An-Nas) tris kartus vakare ir ryte, tai suteiks tau apsaugą nuo visko. “

Samura Ibn Džundub (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Mylimiausi posakiai Allahui yra ketveri: subchan-Allah (šlovė Allahui), al-chamdu-lilliah (dėka Allahui), lia iliaha illia-llah (nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą) ir Allahu akbar (Allahas yra Didžiausiasis), ir nesvarbu, nuo kurio iš jų pradedate.“

Abu Ajub (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Tam, kuris sako dešimt kartų „La ilaha illa Allah, vahdahu la šarika lah, lahul-mulku va lahul-hamd, va huva ala kulli šaj-in kadir“ (nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, vieną, be partnerio, Jam priklauso absoliuti valdžia ir šlovė), atlygis bus tarsi jis išlaisvino keturis vergus iš Ismailio vaikų.“

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Yra du posakiai, kurie yra lengvi ant liežuvio, sunkūs ant svarstyklių ir brangūs Gailestingiausiajam: Subchan Allah Al-Azim (šlovė Didingajam Allahui) ir subchan-Allah ua bichamdih (šlovė ir dėka Allahui).“

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kas šimtą kartų per dieną sakys „subhanAllahi va bihamdih“ (šlovė Allahui ir dėka Jam), jo nuodėmės bus ištrintos, net jei jų būtų tiek pat, kiek jūros putų.“