Abdullah Ibn Masud (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Aš paklausiau Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam): „Kokia nuodėmė yra sunkiausia Allaho akyse?" Jis atsakė: „Priskirti Allahui partnerių garbinime, juk Jis tave sukūrė.“ Aš pasakiau: „Tai tikrai pavojinga.“ Tada paklausiau: „O kas toliau?“ Pranašas atsakė: „Nužudyti savo vaiką, nenorint dalintis savo maistu su juo.“ Aš pasakiau: „O kas toliau?“ Jis pasakė: „Svetimauti su savo kaimyno žmona.“

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė: „Visagalis Allahas pasakė: „Aš esu Tas, kuriam mažiausiai reikia partnerių. Taigi, tas, kuris daro ką nors dėl kito šalia Manęs, Aš atmetu jį ir jo politeizmą.““

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kiekvienas iš mano žmonių pateks į rojų, išskyrus tuos, kurie atsisako.“ Kompanjonai paklausė: „O kas to atsisakytų, o Allaho Pasiuntiny?“ Jis atsakė: „Kas man paklūsta, pateks į rojų, o kas man nepaklūsta, tai atsisakė.“

Umar Ibnul-Khattab (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) tariant: „Nepersistenkite girdami mane taip, kaip krikščionys perdėjo šlovindami Marijos sūnų, nes aš esu tik (Allaho) vergas. Vadinkite mane Allaho vergu ir Jo Pasiuntiniu.“

Anas (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Nė vienas iš jūsų netiki, kol nesu jam brangesnis už jo tėvą, vaikus ir visus žmones.“

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Palikite mane ramybėje, kaip aš palieku jus. Iš tiesų, buvusius prieš jus sunaikino tai, kad jie uždavinėjo klausimus ir nesutiko su savo pranašais. Taigi, jei aš jums ką nors uždraudžiu, venkite to, o jei jums ką nors įsakau, darykite tai, kiek galite.“

Abdullah Ibn Amr (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė: „Perduokite nuo manęs bent vieną eilutę ir papasakokite nuo Izraelio vaikų - tai daryti nėra nuodėmė. O kas tyčia apie mane meluoja, tegul užima vietą pragare.“

Al-Mikdam Ibn Madikarib (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė: „Štai! Netrukus hadisas iš manęs bus perduotas vyrui, kuris guli ant minkštasuolio ir sako: „Tarp mūsų ir jūsų yra Allaho knyga. Taigi, ką joje randame leistina, mes laikome teisėtu (halal), ir visa, ką joje randame neleistina, laikome neteisėta (haram).“ Iš tikrųjų, ką Pasiuntinys padarė neteisėtu, tai yra tas pats, ką Allahas padarė neteisėtu.

Aiša ir Abdullah Ibn Abas (tebūnie Allahas jais patenkintas) pranešė: Kai Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) gulėjo mirties patale, jis vis traukė savo antklodę ant veido, o kai blogai jautėsi, atidengdavo veidą ir sakydavo būdamas tokioje būsenoje: „Tebūnie Allaho prakeiksmas žydams ir krikščionims, nes jie laikė savo pranašų kapus garbinimo vietomis.“ Jis norėjo mus perspėti apie tai, ką jie padarė.

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė: „O Allah, nepadaryk mano kapo garbinamu stabu. Allahas prakeikia žmones, kurie savo pranašų kapus paverčia garbinimo vietomis.“

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė: „Neverskite savo namų kapinėmis, neimkite mano kapo šventimo vieta ir prašykitės (Allaho) palaiminimo man, nes tai mane pasieks nesvarbu, kur bebūtumėte.“

Aiša, tikinčiųjų motina, (tebūnie Allahas ja patenkintas) perdavė: Umm Salamah paminėjo Allaho Pasiuntiniui (ramybė ir Allaho palaima jam), kad Abisinijoje ji matė bažnyčią, vadinamą Marija, ir paminėjo joje matytus paveikslus. Allaho Pasiuntinys pasakė: „Tai yra žmonės, kurie, kai miršta teisus žmogus iš jų tarpo, jie pastato garbinimo vietą virš jo kapo ir piešia jam paveikslus. Tai patys blogiausi žmonės Allaho akyse.“