Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė apie zikr, kuris skamba: „La ilaha illa Allah, vahdahu la šarika lah, lahul-mulku va lahul-hamd, va huva ala kulli šaj-in kadir“ (Nėra dievo, tik Allahas, Vienas, be partnerio; Jam priklauso valdžia, Jam priklauso šlovė, ir Jis turi valdžią viskam)", o tai reiškia: Niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Allahą, Vieną, be partnerio, ir kad Jis yra visos viešpatystės savininkas ir vertas išaukštinimo kartu su meile ir pagyrimu; ir kad Jis yra Galingas ir niekas neaplenkia Jo galios. Kas kartoja šį zikr (Allaho minėjimą) dešimt kartų per dieną, gaus atlygį, panašų į atlygį už keturių vergų išlaisvinimą iš Ismailio, Abraomo sūnaus, vaikų (ramybė jiems). Pranašas išskyrė Ismailio vaikus, nes jie kilnesni už kitus žmones.