Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) perspėjo tuos iš savo žmonių, kurie praktikuoja tam tikrus veiksmus, sakydamas: „Tas nėra iš mūsų“. Tie veiksmai apima: Pirma - „kuris daro tatajir ar liepia tai daryti“. Daryti tatajur kilo iš arabiško žodžio „tajr“ (paukštis). Prieš imdamiesi kokių nors veiksmų - darbo ar kelionės, žmonės paleisdavo paukščius. Jei paukštis skrisdavo į dešinę, jie tapdavo optimistiškais ir vykdydavo savo planą, bet jei nuskrisdavo į kairę, tapdavo pesimistiškais ir atsisakydavo savo plano. Žmogui neleidžiama to daryti pačiam arba paskirti ką nors tai padaryti jo vardu. Tai apima pesimizmą dėl bet ko, girdėto ar matyto, įskaitant paukščius, gyvūnus, deformacijų turinčius žmones, tam tikrus skaičius ar dienas ir panašiai. Antra - „žyniai ar kurie lankosi pas juos“. Kas teigia pažįstantis neregimą, per žvaigždes ar kitus dalykus, arba ateinantis pas tą, kuris teigia žinantis apie neregimą, kaip žynys ar būrėjas, ir tiki tuo, ką jis sako - nepatikėjo tuo, kas buvo atskleista Muchammedui (ramybė ir Allaho palaima jam). Trečia - „burtininkai ar kurie pas juos eina“. Tai yra asmuo, kuris atlieka magiją pats arba prašo kito atlikti jam magiją, siekdamas atnešti kam nors naudos ar pakenkti, surišdamas mazgą ir sujungdamas virvelę ar užsiimdamas magija, deklamuodamas draudžiamus užkeikimus ir pūsdamas ant jų (mazgų).