Ibn Umar (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Iš Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) įsiminiau dešimt rakatų: du prieš zuhr maldą ir du po jos, du namuose po maghrib maldos, du namuose po iša maldos bei du prieš fadžr maldą, ir tai buvo valanda, kai niekam nebuvo leista įeiti pas Pranašą. Hafsa man pasakė, kad po azano (šaukimo melstis) ir auštant, Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) atlikdavo du rakatus. Kita formuluotė yra tokia: Pranašas po džuma (penktadienio) maldos atlikdavo du rakatus.

Abu Katada As-Salamij (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kai kas nors iš jūsų įeina į mečetę, tegul prieš atsisėsdamas atlieka du maldos rakatus.“

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Jei penktadienį sakai savo draugui „klausykis“, kai imamas sako pamokslą, vadinasi, tu kalbi tuščiai.“

Imran Ibn Husain (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Mane kankino hemorojus (pūslės), todėl paklausiau Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) apie maldą ir jis pasakė: „Melskis stovėdamas, jei negali, tada sėdėdamas, o jei negali, tada gulėdamas ant šono.“

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Malda šioje mano mečetėje yra geriau nei tūkstantis maldų bet kur kitur, išskyrus Al-Haram mečetėje.“

Machmud Ibn Labid (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: „Usman Ibn Afan (tebūnie Allahas juo patenkintas) norėjo atstatyti Pranašo mečetę, bet žmonėms ši idėja nepatiko ir jie norėjo, kad jis paliktų ją tokią, kokia yra. Po to jis pasakė: „Girdėjau Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Tam, kuris stato mečetę vardan Allaho, Jis pastatys jam tokią pačią rojuje.““

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Labdara nemažina turto, o Allahas nepadidina tarnui gailestingumo, išskyrus garbėje, ir kiekvienas, kuris nusižemina, siekdamas Allaho malonės, Allahas jį išaukštints.“

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Allahas tarė: „Adomo sūnau, eikvok (iš savo turto), ir Aš eikvosiu tau.“

Abu Masūd (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Jei žmogus kažkiek išleidžia savo šeimai, siekdamas už tai Allaho atlygio, tai jam bus įrašyta kaip labdara.“

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kas duoda atgaivą nemokiam asmeniui ar atleidžia dalį savo skolos, Allahas suteiks jam prieglobstį Teismo dieną Savo Sosto šešėlyje, tą dieną, kai nebus jokio šešėlio, tik Jo.“

Džabir (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaimajam) tarė: „Tepagaili Allahas žmogaus, kuris yra nuolaidus, kai parduoda, kai perka ir kai prašo grąžinti skolą.“

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaimajam) tarė: „Buvo žmogus, kuris duodavo paskolas žmonėms. Jis sakydavo savo tarnui: „Kai ateisi pas vargšą asmenį, nepaisyk jo skolos, galbūt Allahas nepaisys mūsų nuodėmių. Ir Allahas nepaisė jo nuodėmių.““