Madan Ibn Abi Talha Al-Jamari pranešė: Sutikau Sauban, Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam) išlaisvintą vergą, ir aš jam sakiau: „Pasakyk man apie darbą, kurį atlikus Allahas įleis mane į rojų.“ (kita formuluotė: pasakyk apie darbus, kuriuos Allahas labiausiai mėgsta). Bet jis tylėjo. Tada aš jo vėl paklausiau ir jis tylėjo. Tada paklausiau jo trečią kartą, ir jis atsakė: „Aš paklausiau Allaho Pasiuntinio (tebūnie jam Allaho taika ir palaiminimas) apie tai, o jis atsakė: „Aš paklausiau Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam) apie tai ir jis pasakė: „Dažnai nusilenk (sudžud) prieš Allahą, nes už kiekvieną sudžud, kurį atlieki Visagaliui, Jis pakels tave vienu laipsniu ir atleis vieną nuodėmę“.“ Tada aš sutikau Abu Ad-Darda ir uždaviau tą patį klausimą, ir jis man atsakė tą patį, kaip ir Sauban.

Aiša (tebūnie Allahas ja patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Jokios maldos negalima melstis kai valgis yra paruoštas arba kai yra būtinybė tuštintis.“

Usman Ibn Abi Al-As (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: „Atėjau pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir pasakiau: „O Allaho Pasiuntiny, šėtonas įsiterpia tarp manęs ir mano maldos bei Korano recitavimo, suglumindamas mane.“ Taigi, Pasiuntinys pasakė: „Tai Šėtonas, vadinamas Khinzab. Jei pastebi jo poveikį, ieškok prieglobsčio pas Allahą ir tris kartus spjauk į kairę.“ Uthman pasakė: „Aš tai padariau, ir Allahas privertė jį (šėtoną) pasitraukti nuo manęs.““

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Blogiausias vagis tarp žmonių yra tas, kuris apvagia savo maldą.“ Buvo paklausta: „Kaip jis apvagia savo maldą?“ Jis atsakė: „Netobulai atlieka nusilenkimą (rukū) ir sudžiūd.“

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Ar tas, kuris pakelia galvą prieš imamui pakeliant galvą, nebijo, kad Allahas gali paversti jo galvą į asilo galvą arba į patį asilą?“

Abu Said Al-Khudri (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kai kas nors iš jūsų abejoja dėl savo maldos, nežinodamas, kiek rakatų meldėsi, tris ar keturis, tegul išsklaido abejones ir remiasi tuo, kuo yra tikras. Tada prieš taslim atlieka du nusilenkimus (sudžud). Jei jis meldėsi penkis, tai padarys jo maldą teisingą, o jei jis meldėsi lygiai keturis, tai [du nusilenkimai] bus pažeminimas šėtonui.“

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Geriausia diena, kurią pakilo saulė, yra penktadienis; tą dieną buvo sukurtas Adomas, tą dieną jis buvo įleistas į rojų, tą dieną jis buvo iš jo išsiųstas, ir Teismo diena įvyks tik penktadienį.“

Sauban (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: kad kai Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) baigdavo savo maldą, jis tris kartus prašydavo Allaho atleidimo ir sakydavo: „Allahumma antas-salam, va minkas-salam, tabarakta zal-džalali val-ikram“ (O Allah, Tu esi As-Salam (ramybė, tobulumas), ir ramybė kyla iš Tavęs. Palaimintas Tu, šlovės ir garbės Turėtojas). Al-Valid pasakė: Aš pasakiau Al-Auzai: „Kaip prašyti Allaho atleidimo?“ Jis atsakė: Sakyti astaghfirullah, astaghfirullah (Aš ieškau atleidimo pas Allahą, aš ieškau atleidimo pas Allahą).“

Abu Az-Zubair pasakė: Ibn Az-Zubair (tebūnie Allahas juo patenkintas) sakydavo po kiekvienos maldos po taslim (atsisveikinimo): „La ilaha illa Allah, vahdahu la šarika lah, lahul-mulku va lahul-hamd, va huva ala kulli šai-in kadir, la haula va la kuvata illa billah, la ilaha illa Allahu va la nabudu illa ijah, lahun-nimatu val-fadl, va lahus-sana-ul-hasan, la ilaha illa Allah, mukhlisina lahud-din, va lau karihal-kafirun.“ (Nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, Vieną, be partnerio. Jam priklauso viešpatavimas ir šlovė, ir Jis turi galią viskam. Nėra jokios galios ar jėgos, išskyrus Allahą. Nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, ir mes garbiname tik Jį. Jam priklauso palaiminimas, malonė ir visiška šlovė. Nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, mes nuoširdžiai Jam atsidavę, net jei netikintiesiems tai gali nepatikti).“ Ir pridėjo: „Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) šiais žodžiais po kiekvienos maldos švęsdavo Allaho vienybę.“

Uarad, Al-Mughira Ibn Šuba raštininkas, papasakojo: Al-Mughira Ibn Šuba padiktavo man laiške Muavija: „Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) po kiekvienos privalomos maldos sakydavo: „Lia iliaha illia Allah, uachdahu lia šaryka liah, lahul-mulku ua lahul-chamd ua hua ala kulli šai-in kadyr, allahumma lia mani-a lima atait ua lia mu-tija lima manat ua lia janfa-u dhal-džaddi minkal-džadd.“

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kas po kiekvienos maldos trisdešimt tris kartus šlovina Allahą (subhanallah), trisdešimt tris kartus giria Allahą (alhamdulilliah) ir trisdešimt tris kartus skelbia Allaho didybę (Allahu akbar), tai yra devyniasdešimt devynis kartus, ir užbaigia šimtą sakydamas: La ilaha illallah vahdahu la šarika lah, lahul-mulku va lahul-hamd va huva ala kulli šai-in kadir (Nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą vienintelį, neturintį partnerio. Jam priklauso valdžia ir šlovė, ir Jis visagalis viskam), jo nuodėmės bus atleistos, net jei jos būtų lyg jūros putos.“

Abu Umama (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kas po kiekvienos privalomos maldos recituoja ajatul-kursi, tam niekas netrukdys patekti į rojų, išskyrus mirtį.“