/ Tu eisi pas Šventojo Rašto žmones. Kai pasieksi juos, pakviesk paliudyti, kad niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Allahą ir kad Muchammedas yra Allaho Pasiuntinys

Tu eisi pas Šventojo Rašto žmones. Kai pasieksi juos, pakviesk paliudyti, kad niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Allahą ir kad Muchammedas yra Allaho Pasiuntinys

Ibn Abbas (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė Muaz Ibn Džabal, siųsdamas jį į Jemeną: „Tu eisi pas Šventojo Rašto žmones. Kai pasieksi juos, pakviesk paliudyti, kad niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Allahą ir kad Muchammedas yra Allaho Pasiuntinys. Jei jie tau paklus, pasakyk jiems, kad Allahas įsakė atlikti penkias maldas kiekvieną dieną. Jei jie tau paklus, pasakyk, kad Allahas įsakė sumokėti zakiatą - paimti iš turtingųjų ir atiduoti vargšams tarp jų. Jei jie tau paklus, neatimk jų turtų ir bijok nuskriausto žmogaus šauksmo, nes nėra kliūties tarp jo šaukimosi ir Allaho.“
Bendru sutarimu

Paaiškinimas

Pranašas išsiuntė Muaz Ibn Džabal (tebūnie Allahas juo patenkintas) į Jemeną, kad pakviestų žmones garbinti Allahą ir juos pamokytų. Pranašas paaiškino jam, kad susitiks su krikščionių tauta, kad jis tam pasiruoštų ir kad pirmiausia pakviestų juos į tai, kas svarbiau, o paskui į tai, kas mažiau svarbu ir pan. Pirmiausia jis turėtų pakviesti juos pakeisti savo tikėjimo pagrindą, liudijant, kad niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Allahą ir kad Muchammedas yra Allaho Pasiuntinys. Taip yra todėl, kad šiuo liudijimu jie priima islamą. Jei jie to laikosi, Muaz turėtų įpareigoti juos atlikti privalomas maldas, nes tai yra svarbiausia pareiga po tauhido (monoteizmo) liudijimo. Jei jie to laikosi, jis turėtų įsakyti tarp jų esantiems turtingiesiems sumokėti zakiatą iš savo turtų vargšams. Po to Pranašas įspėjo neišdalinti geriausio jų turto, nes reikia laikytis saikingo požiūrio. Tada Pasiuntinys liepė jam vengti priespaudos, nes prislėgtasis galėtų maldauti Allahą prieš jį, nes nuskriaustojo malda atsakyta.

Hadeeth benefits

  1. Liudijimas, kad niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Allahą, reiškia, kad turėtume garbinti tik Visagalį ir vengti visų kitų dalykų garbinimo.
  2. Liudijimas, kad Muchammedas yra Allaho Pasiuntinys, reiškia tikėti juo ir tuo, su kuo jis atėjo, bei tikėti, kad jis yra paskutinis Allaho Pasiuntinys visai žmonijai.
  3. Kalbėjimas su žinančiu asmeniu arba asmeniu, turinčiu tam tikrų klaidingų įsitikinimų, skiriasi. Todėl Pranašas įspėjo Muaz savo žodžiais: „Tu ateisi pas Šventojo Rašto žmones.“
  4. Musulmonui svarbu tinkamai išmanyti savo religiją, kad atsikratytų tų klaidingų isitikinimų, siekdamas žinių.
  5. Tai parodo judėjų ir krikščionių religijos negaliojimą po Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam) atėjimo ir kad jie nėra tarp žmonių, kurie bus išsigelbėję Teismo dieną, nebent jie priimtų islamo religiją ir tikėtų Pranašu.