- Hadisas parodo Visagalio Allaho teisę, kurią Jis įsakė savo tarnams: kad jie garbintų Jį ir nesietų partnerių su Juo.
- Tai parodo ir tarnų teisę, kurią Visagalis Sau paskyrė iš Savo malonės ir dosnumo: įleisti juos į rojų, o ne bausti.
- Šis hadisas suteikia puikių naujienų tiems, kurie tiki Allaho vienumu ir nieko su Juo nesieja, kad jų buveinė bus rojus.
- Muaz papasakojo šį hadisą prieš mirtį, bijodamas, kad jis gali padaryti nuodėmę, nuslėpdamas žinojimą.
- Tai rodo, kad kai kurie hadisai neturėtų būti skelbiami tarp kai kurių žmonių, nes jie gali nesuprasti jų reikšmės. Su sąlyga, kad tie hadisai nesusiję su tam tikrais veiksmais ar šariato bausmėmis.
- Musulmonai nusidėjėliai yra pavaldūs Allaho valiai - kai Jis nori, gali juos nubausti ir gali jiems atleisti, bet galiausiai jie atsidurs rojuje.